Goodbye, my dear summer ;<

Štai tokiais žodžiais norėčiau pradėti savo šiandienos post'ą:
Bijodami pabandyti, daug ką pražiopsome. — [Dž.H.Mefitas]
Ir ištiesų-jeigu nepabandome kažko naujo,daug prarandame.
Blmb,jau baigiu priprast prie šio blogo o.o Ši diena buwo kažkuom ypatinga. Susitikau su Kamile,ir tikrai nesigailiu-labai smagiai praleidom laiką.Prisijuokėm,smagiai prisiplepėjom.....Ždž,tikrai buwo faina.Dėkis tau už smagų meet'ą ;*
Po to kai grįžau namo su myta ir sese nuvarėm pažiūrėt sarašų.Aišku,klasė buwo padaryta,bet gavau kitokią auklėtoją(klyfą) Žr nusiwyliau.Bet viskas praeina.Kai geriau pagalvojau-gal taip ir gerau (think) Po to nuėjome prie Kauno marių.Buwo šaltoka,todėl nesimaudžiau,o tiesiog pabraidžiojau.Kažkaip tai sukėlė daug visokių minčių.Ir šiaip galva wisko pilna:kaip atrodysiu?Ar nesusimalsiu?Ar susirasiu draugų ir t.t.
Kažkaip nelabai mane traukia rytojus.....
Beje,lbj susibendravau su Tučiu(Aiste).Mes kažkaip suprantam viena kitą,jos dėka esu čia....Ždž,myliu tave Tuti (h) ;*
Jau rytoj reiks y mokyklą....
Taigi,dar parašysiu wieną sawo eilėrašty,bet nemanau,kad jus kažkuom nudžiuginsiu ;DD

Tyla

Tyla-tai juk geras dalykas,
Kai gali swarstyt,mąstyt...
Gal kažkas ką pasakyt norėjo,
Bet dabar-absoliuti tyla.

Gal kažkas norėjo tik pasimatyti,
Ir atėjo pas tave dabar.
Bet sustojo.Tyli...
Nesigirdi nieko.Vėl tyla.

Gal ji tyli,nes pamatįė tavo ramų veidą,
O galbūt pamiršo ką norėjo pasakyt...
Bet swarbu,kad nedrumsčia auksinių,
Ir šitų ramybės užburtų kerų.

Kai tyli,įvyksta daug dalykų.
Gal kas nepasakė pikto žodžio,o gal atvirkščiai?
Juk tylįjimas-tai geras būdas,
Apgalvot visas savo mintis.

Jei nežinai,ką atsakyti draugui,
Tylėjimas-geriausia išeitis!
Su ja blogai,su ja gerai...
tik prisimink,kad ją laikai!

Lauksiu komentarų ;D

Jūsų,
Gintutė ;*

I'm not your bitch, bitch. (rock)

Jeigu aš myliu.

jeigu aš myliu...
...tai myliu visa širdimi.
...tai kai būnu viena vis galvoju apie jį.
...visad kartu praleistas laikas džiugina mane.
...viską atiduočiau dėl jo.
...stengčiaus būti kartu su juo.
jeigu aš myliu...

O jeigu aš nemyliu?
taiiigi.....
čia buvo vėl mano mintys. Vakar negalėjau vakare pr pc,todė sorry,jog vakar neparašiau. ;/
Blemba,kaip greitai y mokyklą reik eit........
o aš y ją visiškai nenoriu -.-
tai ką man daryt?
nusišaut?
Nea,geriau sukandus dantis patylėsiu ;D

Vasarėle neišeik,savo savo spinduliais spindėk
dar pabūki su mumis,savo bučinius dalink...

ech,kiek tiesos yra šituose žodžiuose...
žodžiu,kažkaip lyriška pasidariau xD
tataigi,toks gyvenimas,nieko nepadarysi...
laukiu labai mūsų su kamiu susitikimo.Čia bus geras wasaros užbaigimas,bent tikiuosi ;Pp*
taigi,o pabaigai mano galima sakyti vakarykštis eilėraštis.

Laikas.

Mes taip lekiame....
Lyg kažkur vis skubėtume.
Net nežinom gerai-kur? kodėl?
Nors tereikia sustoti,įkvėpti,
pagalvoti: "kodėl aš skubu?"

Laikas mūs-tai ne žaisliukas,
Su kuriuo tu gali pažaist.
Laikas juk didžiausias turtas,
Jis brangesnis už visus kitus turtus!

Gal tai meilė?
Gal koks nors išpardavimas?
kur pigi gėlė?ar lynas?

Gal vėluoji y susitikimą,
Kur turi priimti svarbų nutarimą?
Žmonės jūs,nebūkite tokie buki!
Laikrodžiai dėl jūs skubėjimo tikrai nėra kalti!


Taigi,nemanau kad jis jums patiks,bet vistiek noriu išgirsti nuomonę ;D
Savo pranešimą kaip ir baigsiu.iki (hug)

Jūsų,
Gintė ;p*

don't make me slap you with my flip flop

Sveikutės!
Taigi,esu aš Gintarė.
Rugsėjo 26d. bus mano b-day,ir sueis 13 metų (happy)
Kaip ir visada nelabai turiu gerų new.
Senelis(kuris yra šizofrenikas) tik ką grįžo iš vyriausios mamos sesers.kuri kaip ir visada jį prigirdė.
Gerai,kad nėra tėvo,nes vėl ant jo varytų,nors jis tikrai nėra nk kaltas.Db dainuoja,ir jaučiu tai užsitęs iki vidurnakčio,gal ir ilgiau.O bąą,prisiminė ir tėtį,ir jau keikia.Už kurio laiko vėl dainuos.O,pamiršau,dar trypia koja....Kaip nuobodu......
Taigi,turiu jaunesnę systrą,kuri labai dažnai groja man nervus.Jai 8-neri metai.
Šiandien atsikėliau,pasiklojau lovą ir etc.
Po to 12h. atvarė systros klasiokė su mama,ir mes su ja nuvarėm pr Kauno marių.Buvo lbj smagu ;} taškiausi,maudžiausi,žodžiu elgiausi kaip norėjau ir kiek norėjau,nes kaip tik buvau su maudymo kostiumėliu.Po to prie mūsų buvo priplaukęs ančių pulkelis,tai kokias 5 riekes duonos joms sumaitinau.Buvo nuostabu.Po to jos mus apdovanojo labai gražiais vaizdais,kai ruošiasi skrydžiui žiemą,kurių nupasakot nesugebėčiau.gaila,kad nebuvau fotoaparato pasiėmus-tikrai buvo ką pafilmuot ir pafotografuot.
Didelės nuotaikos nėra:neužilgo mokykla,draugei nelebai sekas,reik every day mokintis anglų.........
Žodžiu,gyvenimas slenka prastoka vaga.

O dabar parašysiu vieną savo kūrybos eilėrašty,todėl prašyčiau jo nesisavint ;]

Sparnai

Mano mielas,gražus Paukštužėli,
Padovanoki man savo sparnus!
Kad galėčiau pakilti į aukštį,
Lenktyniauti su vėju kartu.

Kad galėčiau vis skristi ir skristi.....
Visus rūpesčius palikt praeity.
Prisimint tai kas buvo brangiausia.
Ir išliks dar ilgai atminty.

Taip norėtųs apskriet aplink žemę.
Pamatyt,ko nemato kiti.
Neapsakomai didelę laimę.
Iš viso skrydžio patirt.

Tai kodėl,kodėl man negalima skristi?
Ir nors kartą turėti sparnus?
Juk atrodo - prašau tik mažyčio.
Ir nedidelio prašymo jums.

Taigi,kad per daug neišsiplėsčiau ir nebūtų nuobodu skaityti,savo laišką kaip ir baigiu.

Jūsų,
Gintarė ;}*